PVM & Dropshipping Lietuvoje

Dropshipping į Lietuvą tam tikrais tarpvalstybiniais atvejais gali būti sutvarkytas taip, kad atsiskaitymo lange Lietuvos pridėtinės vertės mokestis nebūtų skaičiuojamas. Sprendžia ne Jūsų įmonės buveinė, o tai, iš kur pradedamas prekių gabenimas ir kas prekes importuoja į Lietuvą. Šiame puslapyje rasite teisinį pagrindą, Lietuvos ypatumus ir prievoles, galiojančias net tada, kai PVM Lietuvoje mokėti nereikia.

Ar tai aktualu Jums? Šis puslapis skirtas prekiautojams, kurių prekės iš už Europos Sąjungos ribų keliauja tiesiai Lietuvos vartotojams, kurie neturi prekių atsargų Europos Sąjungoje ir kurie šiandien atsiskaitymo lange skaičiuoja PVM arba nėra tikri, ar privalo tai daryti. Leiskite nemokamai įvertinti Jūsų veiklos modelį – neįpareigojamai, su atsakymu per 48 darbo valandas.

Kur yra prekių tiekimo vieta?

Kai prekės išsiunčiamos iš trečiosios valstybės, pavyzdžiui, iš Kinijos, ir keliauja tiesiai vartotojui Lietuvoje, tiekimo vieta nustatoma pagal Direktyvos 2006/112/EB 32 straipsnį ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVM įstatymo) 12 straipsnio 1 dalį. Ši dalis apima ir bendrąją taisyklę, ir lemiamą išimtį:

„Kai tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Tais atvejais, kai tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks tolesnis tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo importuotos Lietuvos Respublikoje.“

Praktinė reikšmė dviguba. Kai gabenimas pradedamas trečiojoje valstybėje, tiekimas paprastai neįvyksta Lietuvoje – nebent prekes tiekia pats importuotojas. Todėl tiekiant pagal DDP sąlygas („su apmokėtais muitais ir mokesčiais“) tiekimo vieta persikelia į Lietuvą ir Jums atsiranda prievolė čia deklaruoti PVM. Tiekimo vieta lieka už Europos Sąjungos ribų tik tuo atveju, kai importuotojas yra pats klientas.

PVM dėl to niekur neišnyksta – jis atsiranda importo momentu ir jį sumoka klientas kaip importuotojas: PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Sumokėti importo PVM privalo importuotojas.“ Todėl kliento, kaip importuotojo, vaidmuo turi būti aiškiai atspindėtas Jūsų pardavimo sąlygose, atsiskaitymo lange ir pardavimo dokumentuose.

PVM Lietuvoje: pagrindiniai duomenys

• Standartinis tarifas: 21 %. PVM įstatymo 2 straipsnio 32 dalis: „Standartinis PVM tarifas – 21 procento PVM tarifas.“ Daugumai nuotoline prekyba tiekiamų vartojimo prekių taikomas būtent šis tarifas.
• Lengvatiniai tarifai nuo 2026 m. sausio 1 d.: taikomi tik du – 12 % (apgyvendinimas, keleivių vežimas reguliaraus susisiekimo maršrutais, meno ir kultūros renginių lankymas) ir 5 % (kompensuojami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, techninės pagalbos priemonės asmenims su negalia, laikraščiai, žurnalai ir kiti periodiniai leidiniai, knygos ir neperiodiniai informaciniai leidiniai). Iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojęs 9 % tarifas nebetaikomas.
• Importo PVM: 21 % (atitinkamais atvejais 5 % ar 12 %). Pagal PVM įstatymo 15 straipsnio 15 dalį apmokestinamoji vertė apskaičiuojama prie muitinės vertės pridedant importo muitus, kitus mokesčius bei įmokas (išskyrus patį PVM), taip pat vežimo ir draudimo išlaidas.
• Muitas mažos vertės siuntoms: muito lengvata siuntoms iki 150 EUR nuo 2026 m. liepos 1 d. panaikinta (Tarybos reglamentas (ES) 2026/382). Nuo tos dienos pereinamuoju laikotarpiu taikomas fiksuotas 3 EUR muitas už kiekvieną prekę, kai nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis siuntos savoji vertė neviršija 150 EUR. Svarbu prekės rūšis, o ne kiekis: tos pačios tarifinės klasifikacijos prekės laikomos viena preke, todėl penkios vienodos palaidinės kainuoja 3 EUR, o palaidinė ir laikrodis – 6 EUR. Fiksuotas muitas taikomas dviem atvejais: kai importas atleistas nuo PVM, nes naudojatės IOSS (Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies ca punktas), arba kai siunta keliauja kaip pašto siunta. Siunčiant kurjeriu be IOSS taikomas įprastas muitų tarifas. Priemonė galioja iki 2028 m. liepos 1 d.
• Sąjungos tvarkymo rinkliava, laukiama nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: Reglamento (ES) 2026/2108 20 straipsnio 2 dalis numato fiksuoto dydžio rinkliavą už vienetą; Komisija 2026 m. rugsėjo 21 d. deleguotuoju reglamentu ją nustatė 2 EUR už vienetą. Taikoma nuo dešimtos dienos po akto paskelbimo Oficialiajame leidinyje, taip pat vertingesnėms nei 150 EUR siuntoms, negrąžinama, ją moka importo skolos muitinei skolininkas. Kadangi tai nėra muitas, į importo PVM apmokestinamąją vertę ji neįtraukiama.
• Importo PVM nuo pirmojo euro: anksčiau galiojusi 22 EUR neapmokestinimo riba panaikinta dar 2021 m. liepos 1 d.

Kompetentingos institucijos

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI): PVM administruoja VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su penkiomis apskričių valstybinėmis mokesčių inspekcijomis (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Atskiros „nerezidentų inspekcijos“ Lietuvoje nėra. Pagal VMI viršininko įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų taisyklių 4.2.1 papunktį už Europos Sąjungos ribų įsikūrę užsienio apmokestinamieji asmenys popierinius prašymus pateikia „pasirinktinai vienai iš VMI, kurioje jie pageidauja būti įregistruoti kaip PVM mokėtojai“; jeigu paskirtas fiskalinis agentas – pagal jo adresą. Dar neturint mokesčių mokėtojo kodo pirmiausia pateikiamas prašymas FR0227, o prašymas įregistruoti PVM mokėtoju – ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki prekių tiekimo Lietuvoje. Patogiausias kelias – Mano VMI.
• Fiskalinis agentas – Lietuvoje tai aiški taisyklė. PVM įstatymo 71 straipsnio 3 dalis: „Užsienio apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs trečiojoje valstybėje arba turintis tik padalinį kurioje nors valstybėje narėje, PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą.“ Reikalavimas netaikomas valstybėms, kuriose galioja savitarpio pagalbos nuostatos, tolygios Direktyvai 2010/24/ES ir Reglamentui (ES) Nr. 904/2010, taip pat asmenims, kurie registruojasi vien dėl specialių schemų (tarp jų IOSS) taikymo. VMI nurodo, kad „Norvegija yra vienintelė ne ES valstybė, kurios užsienio juridiniai asmenys gali registruotis PVM mokėtojais Lietuvoje be fiskalinio agento“. Fiskaliniu agentu gali būti tik Lietuvos apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas, ir jis solidariai atsako už Jūsų PVM prievoles (71 straipsnio 5 dalis) – todėl DDP modelis Lietuvoje kainuoja ir laiko, ir pinigų.
• Muitinė: importo muitus ir importo PVM ima Lietuvos Respublikos muitinė, kuriai vadovauja Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Muitinės deklaraciją teikiančiam asmeniui reikia EORI kodo. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas dėl EORI, „Ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusį ekonominės veiklos vykdytoją turi įregistruoti valstybės narės, kurioje jis pirmą kartą numato atlikti […] veiksmus, muitinė“. Vieną kartą gautas EORI kodas galioja visoje Europos Sąjungoje.
• IOSS: jei registravimosi valstybe nare pasirenkate Lietuvą, importuojamų prekių schemą administruoja VMI. Už Europos Sąjungos ribų įsikūręs asmuo, veikiantis iš valstybės be savitarpio pagalbos nuostatų, privalo paskirti importo tarpininką (PVM įstatymo 115¹¹ straipsnio 6 dalis).

Skaičiavimo pavyzdys: 60 EUR užsakymas

Klientas Vilniuje užsisako vieną prekę už 60 EUR su pristatymu; prekė išsiunčiama tiesiai iš Kinijos.

• Klientas yra importuotojas, IOSS nenaudojamas. Importo metu apskaičiuojamas 3 EUR fiksuotas muitas ir importo PVM. Taikant specialią importo PVM procedūrą (PVM įstatymo XII skyriaus aštuntasis skirsnis) 3 EUR muitas įeina į apmokestinamąją vertę, taigi PVM sudaro 21 % nuo 63 EUR, t. y. apie 13,23 EUR. Pagal 115¹⁶ straipsnio 3 dalies 1 punktą „prievolė sumokėti importo PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės ir kuris jį sumoka asmeniui, pateikiančiam prekes muitinei“. Pašto ar kurjerių tarnyba mokestį paprastai sumoka už klientą ir ima už tai savo administravimo užmokestį.
• Su IOSS. 21 % (12,60 EUR) apskaičiuojate jau atsiskaitymo lange ir deklaruojate per mėnesinę IOSS deklaraciją; importas tada neapmokestinamas importo PVM (PVM įstatymo 34¹ straipsnis), jei muitinei ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas specialios schemos PVM mokėtojo kodas. 3 EUR muitas dėl to nepanaikinamas – jį moka deklaraciją teikiantis asmuo, tačiau į PVM apmokestinamąją vertę jis neįtraukiamas.
• DDP Jūsų vardu. Jeigu importo PVM mokėtojas esate Jūs, tiekimo vieta pagal 12 straipsnio 1 dalį yra Lietuva. Tada reikia registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje – ne ES įmonei praktiškai per fiskalinį agentą – ir nuo pardavimo kainos mokėti 21 % PVM; sumokėtą importo PVM galima įtraukti į PVM atskaitą.

Kuris variantas geriau atitinka Jūsų asortimentą, kainodarą ir grąžinimų dalį, yra verslo sprendimas su mokestinėmis pasekmėmis. Būtent tai ir įvertiname analizėje.

Kuris variantas taikomas Jūsų elektroninei parduotuvei, pasakysime nemokamoje analizėje.

Kada Lietuvoje reikia registruotis PVM mokėtoju?

• Kai prekes saugote Lietuvoje, pavyzdžiui, logistikos partnerio ar Amazon FBA sandėlyje.
• Kai prekes į Lietuvą importuojate Jūs arba Jūsų užsakymu veikiantis asmuo ir tiekimas nedeklaruojamas per IOSS.
• Kai Lietuvoje įsigyjate prekių iš kitų ES valstybių narių; ne PVM mokėtojams taikoma 14 000 EUR riba (71¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Užsienio apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu šalies teritorijoje tiekia tik prekes, kurios PVM neapmokestinamos arba nėra PVM objektas (71 straipsnio 3 dalis). Būtent todėl teisingas tiekimo vietos nustatymas yra visos struktūros pagrindas. Registruoti PVM mokėtojai deklaracijas teikia per EDS: mokestinis laikotarpis paprastai yra kalendorinis mėnuo, o deklaracija (forma FR0600) pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos. Smulkiojo verslo schemą Lietuvoje (45 000 EUR riba) gali taikyti tik Lietuvos apmokestinamieji asmenys ir kitoje valstybėje narėje įsisteigę asmenys su „EX“ numeriu; trečiojoje valstybėje įsikūrusiam prekiautojui ji neprieinama.

PVM sąskaitos faktūros Lietuvos klientams

Jeigu išrašote PVM sąskaitą faktūrą, ji turi atitikti PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalį: išrašymo data, serija ir numeris, tiekėjo ir pirkėjo pavadinimai, adresai bei PVM mokėtojo kodai, prekių pavadinimas ir kiekis, vieneto kaina be PVM, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas ir PVM suma eurais. Kai prekės neapmokestinamos, reikalinga „nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda“. Supaprastintai sąskaitai faktūrai taikomas trumpesnis rekvizitų sąrašas (80 straipsnio 9 dalis).

Jeigu Lietuvos PVM neskaičiuojate, nes tiekimo vieta yra už Europos Sąjungos ribų, PVM dokumente neišskirkite, o įrašykite aiškų paaiškinimą. Klaidingai išskirtas mokestis kainuoja tiesiogiai: PVM įstatymo 71 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą.“ Dokumentus reikia saugoti 10 metų (78 straipsnio 7 dalis). Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad mokėtinas PVM buvo nepagrįstai sumažintas arba nesumokėtas, skiriama nuo 20 iki 100 procentų papildomai apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda (123 straipsnio 2 ir 3 dalys), o delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Prievolės, nesusijusios su PVM, kurias prekiautojai dažnai praleidžia

Parduodant prekes Lietuvos vartotojams atsiranda ir aplinkosauginių registracijos prievolių. Su PVM jos nesusijusios, tačiau praktikoje būtent dėl jų kyla problemų su prekyvietėmis ir mokėjimo paslaugų teikėjais.

• Gamintojų ir importuotojų sąvadas (GPAIS). Sąvadą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS tvarko Aplinkos apsaugos agentūra. Oficialiame GPAIS paaiškinime nurodyta: „Visi pakuočių ir (ar) gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS.“ Registruotis reikia prieš pradedant tiekti prekes rinkai.
• Pakuotės: yra aiški išimtis. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas nuo pakuočių apskaitos, atsiskaitymo ir registracijos prievolių atleidžia, „jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie […] tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai […] taikoma užstato sistema)“. To paties straipsnio 2 dalies 2 punktas atleidžia ir dėl prekių, neapmokestinamų importo PVM, o 1 dalis – nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu per ataskaitinį laikotarpį rinkai tiekiama ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių. Taigi pakuočių prievolė tiesiogiai susieta su PVM registracija.
• Elektros ir elektroninė įranga (EEĮ): išimties nėra. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punkte importuotoju laikomas asmuo, kuris „yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą“. Taigi prekiaujant EEĮ nuotoliniu būdu prievolės atsiranda net ir neįsisteigus Lietuvoje. To paties įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalis papildomai nustato, kad EEĮ gamintojas ir (ar) importuotojas, „įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu“.
• Baterijos ir akumuliatoriai. Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. taikomas Reglamentas (ES) 2023/1542, kurio 55 straipsnio 2 dalyje, kaip cituoja GPAIS, nustatyta, kad gamintojai baterijas valstybės narės rinkai tiekia tik tuo atveju, jei jie arba jų įgaliotieji atstovai didesnės gamintojo atsakomybės klausimais yra registruoti toje valstybėje narėje, ir kad gamintojas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje parduoda baterijas, paskiria įgaliotąjį atstovą rašytiniu įgaliojimu.
• Prekyvietės. Pagal PVM įstatymo 4³ straipsnio 1 dalį, kai prekyvietė, platforma ar portalas sudaro sąlygas nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis siuntose iki 150 EUR, laikoma, kad prekes gauna ir tiekia pati prekyvietė, todėl PVM sumoka ji. Prekiaujant per prekyvietę ir savo elektroninėje parduotuvėje tvarka skiriasi, todėl abu kanalus reikia vertinti atskirai.

Ką mokesčių administratorius nori pamatyti patikrinimo metu

Kai VMI tikrina tokią struktūrą, kalbama ne apie teoriją, o apie įrodymus. Paprastai reikia:

• išsiuntimo ir vežimo dokumentų, iš kurių matyti, kad gabenimas pradėtas trečiojoje valstybėje;
• muitinės dokumentų su aiškiai užfiksuotu deklarantu ir importo PVM mokėtoju;
• pardavimo sąlygų ir atsiskaitymo lango tekstų, iš kurių matyti kliento, kaip importuotojo, vaidmuo;
• sutarčių su tiekėjais ir logistikos partneriais, ypač dėl tiekimo (Incoterms) sąlygų;
• pardavimo dokumentų ir mokėjimų suderinimų, atitinkančių aprašytą modelį, o registruotiems PVM mokėtojams – dar ir i.SAF registrų, atitinkančių PVM deklaracijas.

Šiuos dokumentus sudedame į vieną dokumentacijos bylą, kurią galėsite pateikti bet kuriai institucijai.

Kas keisis ateinančiais metais

• Muitai: 3 EUR fiksuotas muitas yra pereinamojo laikotarpio sprendimas iki 2028 m. liepos 1 d. Vėliau mažos vertės siuntoms bus taikomi įprasti tarifai, kai apskaičiavimą perims ES muitinės duomenų centras (EU Customs Data Hub).
• i.MAS ir i.SAF: Lietuvos skaitmeninio raportavimo pagrindas yra išmanioji mokesčių administravimo sistema i.MAS. Visi Lietuvoje PVM mokėtojais registruoti apmokestinamieji asmenys – įskaitant užsienio – privalo teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus posistemyje i.SAF; juridiniams asmenims mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, o duomenys pateikiami iki kito mėnesio 20 dienos, net ir tada, kai sąskaitų faktūrų nebuvo – tokiu atveju registrai teikiami tušti. Nuo 2026 m. sausio 1 d. PVM klasifikatorius papildytas 12 % tarifo kodais, atnaujintos FR0600 ir FR0608 formos.
• SAF-T: standartinė apskaitos duomenų rinkmena teikiama tik pagal mokesčių administratoriaus reikalavimą kontrolės veiksmų metu; pareiga nustatyta pelno siekiantiems juridiniams asmenims, kurių grynosios pardavimo pajamos viršija 300 tūkst. eurų.
• Elektroninės sąskaitos faktūros: Lietuvoje jos privalomos teikiant viešojo sektoriaus subjektams ir perkančiosioms organizacijoms per sistemą SABIS. B2B ir B2C srityje jos kol kas savanoriškos, o pagrindinė raportavimo prievolė lieka i.SAF.
• ViDA: Direktyva (ES) 2025/516 („VAT in the Digital Age“) nustato laipsnišką skaitmeninių raportavimo prievolių įvedimą tarpvalstybiniams sandoriams; pagrindinė data – 2030 m. liepos 1 d.

Šiuos pokyčius stebime ir susisiekiame, kai Jūsų modelį reikės pakoreguoti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvą

Ar mano klientas turės mokėti importo PVM prekes gaudamas?

Jeigu importuotojas yra klientas, o siunta neteikiama per IOSS, tai taip: klientas sumoka importo PVM, 3 EUR muitą ir dažniausiai pašto ar kurjerio administravimo užmokestį. Aiškiai informuokite apie tai dar prieš pirkimą – kitaip padaugės atsisakymų priimti siuntą ir grąžinimų.

Ar man reikia fiskalinio agento Lietuvoje?

Jeigu esate įsisteigę trečiojoje valstybėje, Lietuvoje neturite padalinio ir privalote registruotis PVM mokėtoju – iš esmės taip: pagal 71 straipsnio 3 dalį registruotis galima tik per Lietuvoje esantį fiskalinį agentą. Išimtys – valstybės su savitarpio pagalbos nuostatomis (VMI nurodo tik Norvegiją) ir registracija vien dėl specialių schemų, tarp jų IOSS. Agentas solidariai atsako už Jūsų PVM prievoles, todėl jį rasti nėra vien formalumas.

Ar tos pačios taisyklės taikomos parduodant per prekyvietes?

Ne visiškai. Kai siuntos vertė neviršija 150 EUR, prekyvietė pagal 4³ straipsnio 1 dalį daugeliu atvejų laikoma tiekėja ir PVM deklaruoja pati. Savo elektroninėje parduotuvėje toks fikcinis tiekėjas neatsiranda, todėl atsakomybė lieka Jums.

Iki šiol skaičiavau Lietuvos PVM, nors tiekimo vieta buvo trečiojoje valstybėje. Ką dabar?

Reikia išspręsti du dalykus: praeities patikslinimą, įskaitant nepagrįstai išskirtą PVM pagal 71 straipsnio 6 dalį, ir tvarkos pakeitimą ateičiai. Abu klausimus apžvelgiame analizėje ir pasakome, kokia rizika yra reali.

Kas bus po 2028 m. liepos 1 d.?

Nuo šios datos pagal Direktyvą (ES) 2025/1539 nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis atveju importo PVM visada bus prievolė tiekėjui arba tiekėju laikomai platformai; speciali procedūra, pagal kurią mokestį sumoka klientas, bus panaikinta. Iki tol struktūra taikoma toliau, o perėjimą suplanuosime su Jumis laiku. Kas šiandien viską yra sutvarkęs tvarkingai, turės pranašumą: dokumentai ir elektroninės parduotuvės nustatymai jau bus teisingi.

Tolesnis žingsnis

Nemokamai patikriname, kokia tvarka taikoma Jūsų prekių srautui ir ar Jūsų struktūra atitinka Lietuvos praktiką. Jūs atsiunčiate pagrindinius duomenis, mes įvertiname tiekimo grandinę, siuntimo maršrutą bei tikslines rinkas ir per 48 darbo valandas pateikiame aiškią išvadą. Jeigu Jūsų modelis netelpa į teisinį pagrindą, tai taip pat pasakysime.

Parduodate ir kitose rinkose? Latvija · Estija · Lenkija · Švedija · visi 27 šalių puslapiai

Pradėti nemokamą PVM analizę · VAT Fix: kaip sutvarkome struktūrą · OSS ir IOSS konsultacijos · 25 dropshipperių klausimai · Kontaktai